- svelakas
- svẽlakas sm. (3b) NdŽ, Kb, Rud, Rod kartis drabužiams pasikabinti (ppr. prie krosnies): Pakark rūbus ant svẽlako Nč. Koštuvis an svelakėlio LMD(Knv). ║ pėdžias jungiantis rąstelis senoviniame kluone: Svelakaĩ, kad ir alksniniai, tai išlaikis krekvas Dbč.
Dictionary of the Lithuanian Language.